Regresinės hipnozės seanso metu nevyksta nieko kito, kas su tavimi nevyktų kiekvieną dieną, bet tu tik to nepastebi. Pavyzdžiui, kai tu kažką įdomaus skaitydamas tiesiog „ryji“ puslapius, kai tu visiškai įsitrauki žiūrėdamas kvapą gniaužiantį filmą arba kai tu atidžiai klausaisi kažkieno įdomios kalbos, o taip pat kai tu akimirkai nuščiūvi, kad pamąstytum atmerktomis akimis, - ir tuo metu atsiskiri nuo viso pasaulio, kad ir sekundėlę. Ši būsena yra panaši į miego būseną.
Tu patogiai įsitaisai, atsipalaiduoji ir po truputį... paleidi save. Tu pradedi iš savo proto šalinti mintis, iki jis taps tuščias, arba pradedi galvoti apie tai, ką veikei prieš dvi valandas, arba pradedi prisiminti apie kažką, kas nutiko prieš daug laiko. Kartais prisiminimai keičia formą, vyksmo eigą, ir atrodo, kad jie tarsi juda ir atrodo kaip sapnas.
Kai tu vėl atmerki savo akis – tu vėl randiesi savo lovoje, ar sėdi ant sofos, o gal ir ant autobuso sėdynės ir net apgailestauji, kad palikai tą dimensiją, sugrįždamas į dabartį... O kas nutiktų, jei toje miego būsenoje, šitos kelionės po tavo protą metu tave lydėtų kieno nors balsas? O nutiktų tai, kad tokiu atveju tu taptum šio didžiulio nuotykio pagrindiniu veikėju.
Tavo nuotykio. Štai kas vyksta regresinėje hipnozėje. Tu išgyveni sapną, - tavo sapną. Regresinės hipnozės būsenoje, priešingai nei sakoma, sąmonės lygis ne sumažėja, - bet priešingai, - padidėja. Ir būtent todėl tu gali sugauti svarbią informaciją, kurios tau taip reikia, ir kurios neįmanoma (ar beveik neįmanoma) sugauti, esant įprastoje sąmonės būsenoje.